Apie asmeninio bankroto galimybę yra girdėję daugelis, tačiau šį teisės institutą vis dar gaubia gausybė mitų. Vieni galvoja, kad asmens bankrotas yra kažkokia suktybė, leidžianti išsisukti nuo skolų grąžinimo, o kiti – kad šia galimybe naudojasi tik turtingieji. Trumpai panagrinėkime, kaip yra iš tikrųjų.
Kas gali bankrutuoti?
Iš tikrųjų asmens bankrotas yra griežtai reglamentuota sritis, o norint bankrutuoti reikia atitikti numatytus reikalavimus. Bene svarbiausias yra įsiskolinimų suma, kuri negali būti mažesnė nei 18250 Eur. Taip pat negalima bankrutuoti dažniau nei kas dešimtmetį, o įsiskolinimai negali būti jokios nesąžiningos veiklos pasekmė.
Įstatymų leidėjas griežtai reglamentuodamas asmens bankroto procesą pasirūpino, kad būtų suderinti visų šalių interesai. Vis dėlto, nors ir skamba gana sudėtingai, pats asmens bankrotas yra gana paprastas procesas, kuriuo naudojasi su prasta finansine situacija susidūrę asmenys iš įvairių visuomenės sluoksnių – tai tikrai nėra tik turtingųjų privilegija, kaip kartais galvojama.
Ar bankrutuoti sudėtinga?
Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku: kas vienam sudėtinga, kitam gali būti visiškai paprasta. Vis dėlto reikėtų pasiruošti tam, kad asmens bankrotas truks kelerius metus, o vykdant mokumo atkūrimo planą teks kaip reikiant „susiveržti diržą“ ir pataupyti.
Sudėtingesni yra tie procesai, kuriuose tarp šalių kyla įvairių ginčų. Gali būti ginčijamasi dėl skolos dydžio arba apskritai dėl įsiskolinimo susidarymo ir pan., kartais sudėtinga rasti kreditorius, o tai apsunkina visą procesą. Antra vertus, pagalbą visada pasirengę suteikti bankroto administratoriai. Jų paslaugos yra mokamos, tačiau dažniausiai apsimoka, nes specialistai pataria, kaip greičiau surinkti ir paruošti reikalingus dokumentus, kaip atlikti procesinius veiksmus.
Kas nutinka su skolomis?
Bene labiausiai bankroto siekiantiems asmenims rūpi tai, kas nutiks su skolomis. Bankrutuoti ryžtasi žmonės, pakliuvę į tikrai nepavydėtiną finansinę situaciją, todėl jiems itin svarbi bankroto proceso baigtis. Iš tikrųjų dalis skolų yra grąžinama vykdant mokumo atkūrimo planą. Tačiau kreditoriai neturėtų šio fakto vertinti itin optimistiškai ir tikėtis atgauti didžiąją dalį įsiskolinimo – dažniausiai bankroto siekiantys asmenys neturi galimybės grąžinti skolas, būtent todėl jiems ir yra reikalingas asmens bankrotas.
Jei mokumo atkūrimo planas įvykdomas sėkmingai, skolos yra nurašomos. Kitaip sakant, jos panaikinamos ir bankrutavęs asmuo savo kreditoriams nebėra skolingas. Tai labai svarbu, nes atsikratęs skolų asmuo gali atgauti finansinę laisvę.
Deja, reikia pripažinti, kad ne visi siekiantys bankrutuoti asmenys sėkmingai įvykdo mokumo atkūrimo planą. Tokiu atveju bankrotas asmeniui nėra skelbiamas, o skolos išlieka. Nors mokumo atkūrimo planą įvykdyti gana sudėtinga, daugeliui pavyksta – tai vienintelis būdas atkurti mokumą be skolų grąžinimo. Pakliuvus į sudėtingą ir, rodos, neišbrendamą finansinę situaciją, asmens bankrotas gali būti vienintele išeitimi.